Atleisk tėti

18. 06. 03

Jaučiuosi kalta dėl tėčio mirties, juk galėjau likti, o išvykau, palikdama jį skaudžioje vienatvėje. Juk aš jam retai sakiau gražių žodžių, kad myliu, nes man atrodė, kad tai ir be žodžių aišku... Jei ne aš, gal jis ir dabar vaikščiotų šioje žemėje... Žinau, kad šitą gėlą dar ilgai nešiosiuosi širdyje, gal net iki gyvenimo galo... Tėti, atleisk man...Dorotė.

 

Komentarai:

Į viršų