Su tėvo diena!

18. 06. 03

 

 

Dangų lyg paukštis perskrodžiau gyvenimu –aštrus mėnesienos pjautuvo asmuo. Pamenu, Tėve, kaip ant rankų nešamai Meilės pavydėjo vienišas akmuo. Mėlyną valtį per debesis irkluoju,kur baltos lelijos žvaigždžių atspindy. Visą amžių, Tėve, būsim artimi, ieškau aš laimės tarytum tas akmuo, Kas man, Tėve, laimę vienišai paduos? Brangus Tėve, apkabink mane. Vis dažniau prisimenu, Tėveli, Tavo artumą ir šilumą. Dažnai susijaudinu ir pravirkstu. Sublizgusi akių kamputyje ašara užlieja mano sąžinę Tavo meilės ir ilgesio vandenynu. Skęstu prisiminimuose, kurie nuneša mane tarsi laivą prie mūsų saulėtųjų horizontų. Galiu visiems pasakoti apie Tavąjį gerumą valandų valandas. Galiu įrodinėti, kad ir dabar, Tėvužėli, esi man toks brangus ir mylimas, koks buvai, kai dar sūpausi spalvingose vaikystės karuselėse.

Deja… Kas patikės pašėlusiu mūsų gyvenimu, kuris tarsi melagis mėnuo – čia pasirodo iš už debesies, čia vėl išnyksta… Viskas jau praeity, bet, mylimas Tėveli, apkabink mane – savo retąjį svečią –  Tu pajausi, kad aš labai Tave myliu. Būk sveikas ir laimingas. Būk mylimas visų žmonių..

Padėka už tėviškąjį didingumą, Žinau, kad nuolatos galiu sugrįžti į namus, kur laukia Tavasis Tėviškasis didingumas. Tačiau, būtent, toks Tavo būdas visuomet priverčia apsvarstyti savo veiksmus ir pagalvoti: gera lengvabūdiškai gyventi, bet ką aš Tėvui pasakysiu?..

Niekada Tavęs nemačiau darant tai, ko nelinkėtumei kitiems. Todėl galiu pripažinti, jog esi didysis mano gyvenimo ramstis. Esi vienintelis žmogus žemėje, kuris parklupdo mano jaunystės vėjavaikiškumą. Tavo dvasinė stiprybė išugdė manyje žmogų. Dėkoju Tau.

 
 
 
SHARE
 

Komentarai:

Į viršų