18. 06. 29

Kaip gera nieko nedaryti, tiesiog gulėti ir žiūrėti į lubas. Kartais save baru - nu ,nu,nu, tave mušti ketinu, negražu, tokia didelė,o tokia tinginė.Tačiau tai tik trumpai minutėlei. Apsiverti ant kito šono, ar paimi pultą, gal knygą, o gal tiesiog užmiegi…Nenorėčiau draugauti su tinginyste, nes reikia teisintis prieš save, prieš kitus, kad nieko nepadariau. Aš klausau savo vidinio kipšiuko - nejudėk, darbas ne meška, į mišką nepabėgs Gurkšnelis tylos, ramybės, atsipalaidavimo ir tu vėl šviežias kaip agurkėlis".Dorotė.

...Tas, kuris ilgai dirba, vieną kartą neranda savyje elementarių jėgų – organizmas tiesiog atsisako jam paklusti. Staiga vidury įtemptos darbo dienos siaubingai užsimanoma pasivolioti ant sofos su knyga, paplepėti su draugais telefonu, tiesiog pamiegoti. Tokia „tinginyste“ serga dažniausiai tie, kurie vadinami darboholikais – dėl vienos ar kitos priežasties jie dirba, kaip sakoma, 25 valandas per parą. O kai organizmas ima vengti tokios veiklos, maištauti reikalaudamas būtinos pertraukos, darboholikas sau sako: „Kažko aš čia pradėjau tingėti, tai negerai“. Tada į pagalbą ateina kaltės jausmas. Juk toks žmogus tiesiog negali sau leisti tingėti! Tačiau organizmas ne guminis. Jis randa optimalų sprendimą nustoti dirbti- tai liga. Tad leiskime sau tingėti, jeigu norite nesusirgti.

 
 
18. 06. 17

Krentantis lapelis tyloje. Kaip dažnai mes girdime gamtos muziką tyloje. Tai ne triukšmas,tai tyla,laikas sau.

Apie tylą žmonės sako,kad ji dvejopa - gydanti ir žudanti. Gal ir taip. Nenorėčiau būti uždaryta kameros vienutėje, bet ar kartais nesijaučiame taip ir gyvenime, įkalinti kaip paukščiai narvelyje, ar vieniši,pasmerkti,kaip kalinys vienutėje. Labiau man prie širdies teiginys,kad tyla - gydanti,padedanti. Geriau tyla, nei pykti žodžiai. Jeigu artimą žmogų gali įžeisti žodžiais, tai geriau patylėti. Kartais naudinga tai panaudoti darbe,geriau atsitraukti,patylėti,nei gadinti sau nervus. Žmonės nemoka patylėti,nes tyloje jie jaučiasi nejaukiai,bando tą tylą užpildyti, galbūt visai nereikalingais žodžiais.

W,Goethe sako - "Talentas bręsta tyloje". Tikrai, juk kai liekame vieni su savo mintimis, tiek daug įdomių idėjų, svajonių, kyla mūsų galvose. Tiek daug dalykų pastebime aplink mus…Man patinka naktis. Mėgau valandėles sode. Klausytis nakties garsų. Tikrai tai ne triukšmas, tai nakties muzika - tyliai apačioje tekantis upelis ir jame nardančios žuvys, medžių kuždesys, netgi šalia gulinčio katino murkimas. Smagu sėdėti tyloje, žiūrėti į žvaigždes ir svajoti. Nakties tamsoje įsiklausau į save, ieškau ir bandau rasti atsakymus į mano klausimus. Nakties tyloje ne taip dažnai kamuoja problemos,negandos. Esu rami. Kažkaip tampa lengva, ypač tai pajuntu, pušyne, prie jūros. Čia tiktų posakis “išplovė smegenis”. Tikriausiai ne vienai iš mūsų tai teko patirti. Ramybės, palaimos būseną. Tai nenusakomas jausmas.

Teisus A.S.Egziuperi - "Sielos erdvė, kurioje ji gali išskleisti sparnus,yra tyla".

Pabėkite nuo rutinos,triukšmo, kuris mus išblaško,neleidžia susikaupti, atsiskleisti mūsų dvasiniams klodams. Būkite tyloje ir pajuskite kiek Jumyse glūdi grožio, talento, meilės, gerumo.

Draugė sako - "Neturiu laiko Tylai,niekada joje nebuvau". Tai netiesa. Tylą rasi visur, tik reikia apsižvalgyti. Dievas man davė Meilę ir Kančią. Meilėje mūsų su vyru žvilgsniai susitiko. Tyloje,nakties. Meilės tyloje gimė dukra. Meilės, nakties tyloje žvelgiau į ramiai miegančius, artimus man žmones…Atėjus Kančiai norėjosi pabėgti nuo visų ir būti vienai, tyloje. Sugrįžus iš kančios, tylą atradau tuščioje bažnyčioje, knygoje, paveikslų galerijoje ir net  muzikoje. Viskas priklauso nuo to kaip moki klausytis. Tylos. Dorotė.

 
18. 06. 10

"Netiek bijok mirties, kiek netinkamo gyvenimo".

Patys nelaimingiausi yra žmonės, kurie bijo pokyčių, nes jiems sunku ne dėl to, kad tai padaryti nelengva, bet dėl to, kad nedrįsta ir jiems saugu ten kur yra. Jie net įsitikinę, kad jų gyvenimas sėkmingas, beveik visos svajonės įgyvendintos ir nesvarbu, kad kartais pagalvoja - Ir tai viskas?

Žmogus bijo nežinomybės, ši jo aplinka saugi, o jei teks kažką keisti, kas po to? Kuo sudėtingiau jis žiūri į gyvenimą- tuo sudėtingesnis gyvenimas atrodo. Žmogui sunku apsispręsti. Jis supranta vieną tiesą: sprendimai tėra tik ko nors pradžia, o ji baugi. Lengva kažką keisti kai tau 20-30 metų. O jei tau daugiau...Kaip žengti žingsnį į nežinią? Kai nežinai atsakymo - atsitrauk. Dienai, savaitei, mėnesiui. Apsižvalgyk aplink save. Miškas, upė, muzika, mėnesiena, dailė ir atsakymas ateis. Nelauktai, netikėtai. Turi neskubėti, būti kantrus. Skubant gali nepastebėti daugelio dalykų. Pasikliauk tik savo nuojauta. Nesek kitų pėdomis, netikrais mokytojais. Tai ką gali padaryti pats, niekas už tavęs nepadarys. Jei jauti, kad gyvenimas klostosi ne taip, teka ne ta vaga, išdrįski pakeisti vagą. Net jei  vėl atsidursi kryžkelėje ir paklausi savęs - ar tapau laimingesnis kai pakeičiau darbą, kai persikėliau į kitą miestą, kai pasakiau ką galvoju, ar praradau dėl to, kad nepasakiau?

Jei skaudžiai suklysi, tai bus tavo ir tik tavo pasirinkimas. Ir dar, gal baimė dings tada, kai suvoksi, kad tavo gyvenimo istorija parašyta Dievo ranka. Gyvenimo kalneliai - kritimai, pakilimai, tai kelias į pažinimą, atradimą. Kai užduodi sau klausimą - ar tinkamai gyvenu, žinai, kad nieko nepakeisi, nes nenori, tai bent nepamirški artimųjų, draugų, kuriems galėtum pagelbėti, padėkoti, pabendrauti.

 

 
Į viršų